Lietuva – nagingų žmonių kraštas. Esame darbštūs ir kantrūs, todėl galime dirbti įvairius darbus, mylėti savo profesiją ir gerbti savo įrankius, bei kūrinius. Galbūt dėl to esame neblogi juvelyrai, galintys sukurti unikalius meno kūrinius ir papuošalus. Turime „lietuviško aukso” – gintaro, kuris garsina mus pasaulyje, tad nenuostabu, kad gintaro dirbinių verslas Lietuvoje klesti. Norėtųsi daugiau žinoti ir papasakoti visuomenei apie šį verslą.

Visų pirma reiktų paaiškinti vieną dalyką. Juvelyras yra tas žmogus, kuris gali pagaminti unikalius juvelyrinius dirbinius. Originalūs gintariniai karoliai, sagės, apyrankės, suvenyrai – tikro juvelyro iššūkis. Juvelyras-dizaineris yra žmogus, kuris kuria originalius dirbinius, nors pats jų masiškai ir negamina. Gintaro technologas yra žmogus, kuris pats nekuria dirbinių, tačiau užsiima gintaro apdirbimu – poliravimu, pjaustymu, gręžimu, karolių vėrimu ir t.t. Šios profesijos atstovai pasižymi kruopštumu ir rankų miklumu, nes dirbama su itin mažais gabalėliais žaliavos. Kaip ne visi darbuotojai yra skyrių vadovai, taip ne kiekvienas su gintaru dirbantis darbuotojas gali sukurti juvelyrinius dirbinius.

Kitas svarbus momentas yra tai, kad lietuviško gintaro yra mažai. Juvelyrai ir technologai dirba su rusišku gintaru, kuris yra kasamas Palvininkų kasykloje Kaliningrado apskrityje. Taigi, pasakymas „Lietuvos auksas” nėra visiškai tikslus, todėl geriau vartoti „Baltijos auksas”. Taip neapgaudinėsime nei savęs, nei užsieniečių.

Gintariniai karoliai Lietuvoje asocijuojami su tautiniais rūbais ir močiučių papuošalais. Tai itin klaidinantis stereotipas, su kuriuo juvelyrai jau pavargo kovoti. Visuomenė pati turi suvokti, kad gintaras visada buvo lietuviškas papuošalas jau keletą tūkstančių metų. Jis per tuos laikus nė kiek nepasikeitė, nes ką reiškia keli tūkstančiai metų, kai šiam medaus spalvos mineralui – 20 milijonų metų? Pasikeitė tik nešiojimo mados ir įpročiai. Džiugu, kad šiuo metu gintariniai karoliai kūdikiams grįžta į madą ir vis daugiau ir daugiau lietuvių mamų juos deda savo vaikams dėl medicininių gintaro savybių.

Lietuvos gintaro meistrai savo 90% produkcijos išveža į užsienį. Kai kurios įmonės iš viso nedirba su Lietuva, nes tai paprasčiausiai neapsimoka. Prasidėjus el. komercijos erai yra gana paprasta pasidaryti el. parduotuvę anglų, vokiečių ar rusų kalbomis ir visą produkciją parduoti būtent į šias didžiules rinkas, kuriose gintaras yra vertinamas kur kas labiau, nei Lietuvoje. Štai pavyzdžiui UK rinka yra milžiniška, o konkurencija gana nemaža, nes logistika yra išvystyta ir galimybės parduoti gintarus Anglijos klientams yra kur kas labiau viliojančios. Kainų atžvilgis čia akivaizdus. Už paprastus gintarinius karolius kūdikiams Lietuvos gamintojai gali gauti 8-14 svarų sterlingų (32-56 Lt), tuo tarpu Lietuvoje tokie karoliukai kainuoja apie 10 litų. Skirtumas akivaizdus.

Taigi, gintariniai karoliai iš tikrųjų yra puikus verslas lietuviams. Džiugu, kai verslas sekasi, nes tada sekasi ir Lietuvai, nes mokami mokesčiai ir sukuriamos darbo vietos, pritraukiami pinigai iš užsienio.