Daugiabučių renovacija – pagalba gyventojams ar pelningas verslas?

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų glaudžiasi senos statybos namuose ir tikisi, kad greitu metu bus pradėti senojo namo renovacijos darbai – atnaujinimo procesas, kurį atlieka privati įmonė arba valstybės prižiūrimi darbuotojai. Turbūt visi esame girdėję, kad pastaruoju metu atnaujinimo darbai vyksta itin sėkmingai – per metus sutvarkomi keli šimtai namų. Deja, besidžiaugdami skaičiais, pamirštame paminėti klaidas ir nesėkmes, kurios ištinka bene kiekvieną namą, prie kurio prisiliečia „specialistų“ rankos – daugelis senos statybos daugiabučių gyventojų priversti susitaikyti su statybininkų neapsižiūrėjimo ir aplaidumo klaidomis.

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau kaip 35 000 daugiabučių namų, kuriuos būtina renovuoti. Reikia pripažinti, kad tokiam darbo kiekiui reikalingas būrys specialistų. Čia ir prasideda problemos. Daugelis Lietuvoje veikiančių įmonių paprasčiausiai neturi šiam darbui tinkamų darbuotojų. Be to, siekdamos pelno, nuolatos kuriasi naujos įmonės, samdančios visiškai jokios darbo patirties neturinčius asmenis. Dar blogiau, kai darbus atliekanti įmonė neturi ir renovacijai būtinos įrangos. Liūdina ir tai, kad dažniausiai negalime sužinoti, kokias medžiagas atnaujinimo procesui naudoja konkreti įmonė ir ar tikrai pasirinkti gaminiai yra aukštos kokybės. Be to, mūsų galvoje nuolatos kirba klausimas – ar renovacijai negali būti parinktos pigesnės alternatyvos? Juk šiandien už senos statybos daugiabučių atnaujinimą mokame milžiniškus pinigus.

Nors apie netinkamai paruoštus specialistus girdime nuolatos, daugelis viršininkų mus ramina, tvirtindami, kad visus renovacijos darbus prižiūri savo darbą išmanantys pareigūnai. Deja, pasibaigus statybų darbams neretai savęs klausiame: į ką minėtieji pareigūnai iš tiesų žiūrėjo? Itin dažnai atnaujintas namas praleidžia drėgmę, per sienas švilpauja vėjas, o ir žadėtos žemos šildymo kainos mūsų nedžiugina. Nors renovuoti namai iš tiesų atrodo gražiai ir jaukiai, vis dėlto kalbėti apie rezultatyvumą išdrįsta nedaugelis. Tiesa, šiandien itin daug problemų sukelia ir per didelis specialistų dėmesys senam namui. Teigiama, kad 3 centimetrų storio šiltinimo vata gali sukurti visiškai tokią pačią šiluminę varžą kaip ir renovacijai siūloma 10–15 centimetrų storio vata. Savaime suprantama, didesnis vatos kiekis naudingas ne daugiabučių gyventojams, o pelno siekiančioms įmonėms.

Renovuoti senos statybos daugiabučius yra būtina, tačiau šio proceso įgyvendinimas turėtų būti atsakingai prižiūrimas, kad vėliau gyventojams nereikėtų skųstis prastai atliktais darbais. Šiuo metu vieno penkių aukštų namo renovacija kainuoja maždaug milijoną litų. Kai kurie gyventojai, siekdami gyventi patogiai, šiltai ir saugiai, susimokėti už renovacijos paslaugas gali tik pasinaudodami banko siūlomomis paskolų paslaugomis. Mokėdami milžiniškus pinigus, tikimės, kad atnaujintas namas mus džiugins ilgus metus, tačiau šiandien kai kurie ekspertai tvirtina, kad nekokybiškai atlikti darbai jau po penkmečio iš mūsų pareikalaus tokių pačių mokesčių už šildymą, kokie buvo mokami prieš renovaciją. Siekdami išvengti skaudžių klaidų, visų pirma renovacijos darbus privalome patikėti tik gerai savo darbą išmanantiems specialistams, kurie turėtų specialią įrangą ir mokėtų ją naudotis. Be to, privalome reikalauti garantijų – tik tuomet galėsime tikėtis, kad renovacijos darbų kokybė atitiks mūsų lūkesčius.

Nuo šiol norimo nekilnojamo turto kainą gali sužinoti kiekvienas

busto-kainosPlanuojate parduoti ar pirkti butą Vilniuje? Suprantama, kad visų pirmą Jūsų laukia vienas didžiausių galvos skausmų – teisinga bei konkurencinga rinkos kaina. Kaip ją nustatyti ir įvertinti butą? Šiuo klausimu Jums akimirksniu padės nauja paslauga uNTu.lt, kurios dėka savo buto vertę galite įvertinti vos kelių mygtukų paspaudimu, atsakę į keletą klausimų.

Kaip tai veikia? Labai paprastas atsakymas.  Įvedate savo (jei domina, galite sužinoti nekilnojamo turto kainą ir kaimyno ar kolegos, tik tereikia žinoti jo adresą) gyvenamosios gatvės pavadinimą, namo ir buto numerį. Spaudžiate „Toliau“ mygtuką ir prieš Jus – visą informacija apie šį nekilnojamą turtą:

  • Rajonas;
  • Adresas;
  • Bendras plotas;
  • Statybos metai;
  • Aukštas;
  • Kambarių skaičius.

Tuomet užtenka paspausti dar vieną mygtuką raudoname fone „Sužinoti kainą“. Užpildote savo duomenis  ir netrukus sulaukiate norimo būsto kainos įvertinimo. Iš karto kyla klausimas – tad kam kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, jeigu visa tai galime atlikti internetu. Nuraminsite ir informuosime, kad ši informacija yra konsultacinio pobūdžio, tai nėra oficialus ir tikrasis būsto įvertinimas. Galima daryti prielaidą, kad artimiausiu metu, tokios internetinės paslaugos vis labiau populiarės ir jų mastai augs. Kol kas yra galimybė sužinoti tik Vilniuje esančių objektų kainas, tačiau tuo tikrai nebus apsiribota. Jaučiamas klientų poreikis įsivertinti ne tik butus, tačiau domimasi ir namų, sodybų, žemės sklypų kainomis. Su sistema nuosekliai dirbama, todėl atnaujinimai jau „ne už kalnų“.

Kokiu būdu nustatoma nekilnojamo turto kaina naudojantis uNTu.lt? Informacija remiasi „Registrų centro“ turimais duomenimis. Jie turi visus duomenis apie butus, jų charakteristikas ir įvykusius paskutinius sandorius. Todėl galima gana tiksliai įvertinti buto vertę. Taip pat vertinant nekilnojamą turtą atsižvelgiama ir į kaimynystėje parduotų butų bendras tendencijas bei kainų augimą ar kritimą. Jei reikalingas kainos patikslinimas, padeda nekilnojamo turto vertintojas.

uNTu.lt svetainėje nėra pateikiamas oficialus nekilnojamojo turto vertinimas. Tačiau ši paslauga Jums padės preliminariai įvertinti buto kainą, jei planuojate į parduoti, pirkti ar keisti. Visuomet aktualu ir naudinga žinoti, kiek vertas Jūsų turimas būstas. Apskritai nekilnojamas turtas – tai puiki investicija, tad galite reguliariai sekti nekilnojamo turto kainas, jų kilimo/augimo tendencijas ir tokiu būdu papildomai uždirbti.

Nauji butai Vilniuje – keliamės gyventi į sostinę!

nauji butai VilniujeMūsų pasaulis tobulėja ir tuo pačiu urbanizuojasi nežmoniškais tempais, tad labai pravartu gyventi didmiestyje. Būtent šiame straipsnyje norėčiau pašnekėti apie gyvenimą Lietuvos sostinėje ir pateikti svarius argumentus  liudijančius, jog Vilnius – idealiausia jūsų aktyvaus gyvenimo „stotelė“.

Visų pirma reiktų pradėti nuo pačių esminių gyvenimo sostinėje privalumų. Visi mes puikiai žinome, jog Lietuvoje susirasti gerai apmokamą darbo vietą yra išties sunku. Pažvelgus į mažesnių miestų nedarbo statistiką, skaičiai – didžiuliai. Nepaisant to, dažnas provincijos gyventojas dirba šalia esančiame didmiestyje – būtent šis faktas įrodo, jog darbą kur kas lengviau susirasite Vilniuje, ir tikimybė, jog šis bus perspektyvus, išauga kelis kartus. Taip pat Vilnius turi puikią savivaldybę – ši kiekvienais metais stengiasi Lietuvos sostinę idealizuoti, pristatyti, kaip miestą, gyvenantį pagal Europos standartus. Dėl to visiškai nenuostabu, jog nauji butai Vilniuje „auga kaip ant mielių“ – kas nenori gyventi Europos centre?.. Dar vienas svarus argumentas yra tas, jog Vilniuje kiekvieną dieną yra apstu neįprastų galimybių laiką praleisti įdomiai – šiame didmiestyje yra įvairių muziejų bei architektūrinių šedevrų, Vilnius garsėja krepšiniu bei naktiniais klubais ir kitokiomis pramogomis.

Tiesą sakant, vieną iš minėtųjų argumentų – miesto tobulėjimas – norėtųsi  apžvelgti ir iš kitos pusės. Nauji butai Vilniuje „auga“, tarytum, „ant mielių“ ir dėl kitos priežasties. Miestas rūpinasi žmonėmis, o tiksliau, vietiniais gyventojais, stengiasi pritraukti naujų gyventojų iš kitų miestų. Vilnius savo „Solidžios sostinės“ statusą atitinka paprastų piliečių atžvilgiu. Taip pat, būtų svarbu paminėti ir tai, jog nauji butai Vilniuje yra pakankamai nebrangūs ir, svarbiausia, beveik idealiai įrengti: naujausios šildymo sistemos, plastikiniai langai, šildomos grindys.

Viską apibendrinus, būtų galima daryti išvadą, jog Vilnius tampa tokia sostine, kuria kiekvienas lietuvis gali didžiuotis (jeigu to dar nedarė iki šiol). Puiki savivaldybės veikla, idėjos ir sunkus darbas palieka didžiulį įspūdį ir leidžia tik žavėtis. Taigi, gal keliamės gyventi į Vilnių?

Miestas pastaraisiais metais plečiasi ir kokybiško gyvenamojo ploto sąskaita – puikiai įrengtuose priemiesčių kaimuose gyvena vis daugiau ir daugiau žmonių. Bet tai jau – atskira tema.

Daugiabučių namų administravimas ir priežiūra

Daugiabučių namų administravimas ir priežiūra yra kompleksinė ir sudėtinga, reglamentuota daugelio įstatymų ir poįstatyminių aktų. Kiekvieno pastato bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma bendraturčių susitarimu. Jie patys turi nuspręsti, koks valdymo būdas yra priimtiniausias. Savininkai bendrąją dalinę nuosavybę gali valdyti steigdami daugiabučio namo savininkų bendriją ar sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Jeigu daugiabučių namų savininkai yra neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, jų namo bendrąja nuosavybe turi rūpintis Savivaldybės paskirta administruojanti įmonė.

Kuo skiriasi visos šios nuosavybės valdymo formos?

1. Savininkų bendrija. Daugiabučių namų savininkų bendrija yra ne pelno siekianti organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, pastatų priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Sprendimus dėl bendrojo turto valdymo gali priimti bendrijos pirmininkas, valdyba ir bendrijos susirinkimas balsų dauguma. Tvarką, kaip priimami sprendimai, nustato bendrijos įstatai. Bendrija neatsako už bendrijos narių prievoles, o bendrijos narys atsako tik pagal savo prievoles.

2. Jungtinė veikla. Ši valdymo forma – daugiabučio namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartis paprastai patogi tik nedideliems 3 – 10 butų namams. Šią sutartį sudaro visi pastato patalpų savininkai (partneriai). Joje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus: ar vienas partnerių turės teisę veikti visų partnerių vardu, ar bendrus reikalus tvarkys vienas partnerių, ar visi partneriai kartu. Jei reikalus gali tvarkyti tik visi partneriai kartu, kiekvienam sandoriui sudaryti reikės visų partnerių sutikimo.

3. Pastatų administravimas – tai daugiabučių, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Savivaldybės skiriamas administratorius yra kraštutinė priemonė, ja siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys.

Administratorius skiriamas tik tiems daugiabučiams pastatams, kurių patalpų savininkai nesiėmė patys prižiūrėti nuosavo turto. Savivaldybė turi parengti ir patvirtinti jo nuostatus, kuriuose numatoma administratoriaus darbo tvarka ir atsakomybė, patvirtinti privalomų atlikti darbų sąrašą, nustatyti jiems padaryti būtiną administravimo kainą.

Administratorius privalo užtikrinti normalų daugiabučio namo funkcionavimą, tai yra parengti pastatą žiemai, atlikti visus reikiamus neatidėliotinus remonto darbus, pasirūpinti, kad nebūtų prakiuręs stogas, laiku būtų išvežtos šiukšlės. Apie iš būsto savininkų surinktų pinigų panaudojimą (atliktus darbus) administratorius privalo mažiausiai vieną kartą per metus atsiskaityti gyventojams.

Daugiabučių namų administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų  bendriją ir jos  įstatus  arba  sudarius  patalpų  savininkų  jungtinės  veiklos  sutartį, taip  pat  kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Pasibaigus administravimui, administratorius pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai, jungtinės veiklos sutarties dalyviams ar naujam Savivaldybės paskirtam administratoriui prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas kaupiamąsias lėšas.

Savininkai ir nuomininkai savo patalpų bei jose esančios inžinerinės įrangos, išskyrus bendrąją inžinerinę įrangą, priežiūrą ir remontą organizuoja patys savo lėšomis. Visus dujų, šalto ir karšto vandens, šilumos ir elektros energijos komercinės apskaitos prietaisus, tarp jų ir namo bendrosioms  reikmėms (laistymui, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos apšvietimui, lifto darbui) sunaudojamo  vandens ir/ar elektros energijos apskaitos prietaisus, įrengia ir prižiūri dujų, vandens, šilumos ir elektros energijos tiekėjai savo lėšomis.

Patalpų savininkų įmokų už bendrosios nuosavybės priežiūrą apskaičiavimo ir paskirstymo tvarką nustato miesto butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai.