Ar padavimas į teismą yra brangus malonumas?

teisinės paslaugos visiemsSusidūrus su įvairiais teisiniais sunkumais, galvoje nepaliaujamai ima suktis dar viena mintis – kiek man tai kainuos? Į klausimą, ar tikrai teisinės paslaugos visiems egzistuoja vienodomis kainomis, atsakyti galima labai paprastai – ne. Natūralu, kad sunkesnių bylų išsprendimas kainuoja kiek daugiau negu paprastos bylos išsprendimas, kuriai pakanka vos vienos teisininko konsultacijos. Bet kokiu atveju, suradus profesionalią ir patikimą teisininkų kontorą, kiekvienam galima gauti kompetentingas paslaugas ir ilgam laikui pamiršti kilusias problemas. Žinoma, tam tikrą dalį pinigų visgi teks paaukoti…

Ką reikia atsiminti?

Gyvenime dažnai nutinka taip, jog kai kuriais atvejais yra pažeidžiamos vienokios ar kitokios mūsų teisės. Pradedant nuo darbo teisės, baigiant piliečio, ar paprasto žmogaus teisėmis – informacija ir tam tikri veiksmai turėtų būti prieinami kiekvienam žmogui, o juos pažeidus – būtina susilaukti atitinkamų sankcijų. Tada, kai pažeidžiamos teisės, paprastai kreipimasis į teismą kainuoja dviejų rūšių išlaidas:

  • Viena dalis bylinėjimosi išlaidų – privalomos. Tarkime, už tai, kad byla bus pradėta nagrinėti teisme, šiai institucijai reikia sumokėti žyminį mokestį. Prie šios rūšies išlaidų būtina priskirti ir atlyginimus advokatams, padėjėjams ir pan.
  • Priklausomai nuo bylos eigos pasisekimo gali atsirasti dar vienos privalomos išlaidos – tai pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų padengimas, įskaitant advokatų samdymą.

Kaip jau buvo minėta, teisinės paslaugos visiems kainuoja atitinkamą žyminį mokestį. Jis visoms bylos šalims skaičiuojamas vos pradėjus teismo procesą. Priklausomai nuo bylos dydžio, sunkumo ir tipo, žyminis mokestis taip pat skiriasi. Jis dažniausiai skaičiuojamas procentais.

Tad, atminkite, bet kur ir bet kada teisinės paslaugos visiems yra randamos, tačiau būtina pasidomėti jų kainomis ir pačios bylos sudėtingumu.

 

Kaip elgtis jeigu prireikė advokato?

teisinės paslaugosKartais gyvenime susiklosto nemalonios situacijos, kurias išspręsti gali tik patyrę advokatai. Teisinės paslaugos yra ta sritis, kurie reikalauja specifinių žinių ir su ja nesusiję asmenys paprasčiausiai nežino ir, logiška, negali žinoti, kaip galima jas išspręsti. Atsitikus kokiai nors nelaimei tenka ieškoti būdų, kurie gali padėti susitvarkyti su teisinėmis problemomis. Pasirinkti profesionalą gali pasirodyti kiek sunku, kadangi minimas pasirinkimas yra labai platus, tad nieko keisto, kad teks skirti šiek tiek laiko, kol rezultatas jus visiškai patenkins.

Teisinės paslaugos – kebli sritis, kad norint, kad būtų patenkinti jūsų poreikiai – reikia susirasi specialistą, kuris galėtų apginti jūsų interesus. Ieškodamas specialisto atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus, kurie padės kur kas greičiau atrasti jums tinkamiausią variantą.

  1. Įvertinkite, kokio dydžio yra suteikiamų paslaugų kainos ir pasirinkite jums tinkamiausią variantą.
  2. Pasižiūrėkite, kokioje konkrečiai srityje asmuo dirba.
  3. Pasidomėkite konkretaus advokato kompetencija.
  4. Taip pat rekomenduojame įvertinti ir tai, kad kartais kontorose dirba daug specialistų, kurie susivienydami stengiasi kuo greičiau išspręsti konkrečią bylą.

Teisinės paslaugos gali buti vykdomos tiek vieno asmens, tiek visos kontoros. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, kaip asmuo dirbs, kadangi pats svarbiausias faktorius yra tai, kad suteikiamos paslaugos visiškai patenkintų jūsų lūkesčius.

Geriausia paslaugų pasirinkimų ieškoti internete, kadangi čia pateikiama plačiausia pasiūla ir labai patogiai galima įvertinti skirtingus kriterijus. Rekomenduojama pirmiausia susiradus jums patinkantį advokatą pabendrauti su juo ir neskubėti pasirašyti sutarties, kurios metu asmuo taps jūsų teisininku. Kadangi teisinės paslaugos reikalauja, kad žmogus būtų kompetentingas – jokiu būdu nesisamdykite tokio, kuris siūlo ypač pigias paslaugas. Dažniausiai nusivertinimas reiškia labai prastą kokybę, tad rekomenduojame to išvengti.

Jeigu gyvenime atsirado koks nors svarbus įvykis ir norite, kad jis būtų kuo greičiau išspręstas jūsų naudai – skirkite laiko profesionalo paieškoms. Tokiu atveju rezultatas jus tenkins ir tikrai visos investicijos atsipirks.

 

Teisininkai ir advokatai: kaip išsirinkti specialistą?

advokataiLietuvoje yra daugiau nei 150 teisines paslaugas teikiančių įmonių ir daugiau nei 1 500 advokatų. Natūralu, kad visus mūsų lūkesčius atitinkančio specialisto paieška gali sukelti nemenkų sunkumų. Nors dažniausiai svarbiausiam atrankos kriterijui priskiriamas teisininko užmokestis, iš tiesų didžiausią dėmesį turėtumėte skirti teisininko patirčiai ir teikiamų paslaugų kokybei.

Jei jums reikalingos profesionalios teisininko paslaugos, įvertinkite specialisto patirtį ir žinias. Minėtasis kriterijus lemia ir teikiamų paslaugų įkainius, t. y. jei mažiau žinomi advokatai už savo darbo valandą prašo 60 eurų, tai itin didelę patirtį turintys teisininkai prašo 250 eurų ar didesnio užmokesčio. Norintiems sutaupyti siūloma kreiptis į advokatų kontorą, tačiau ieškantiems profesionalios pagalbos, rekomenduojama bendradarbiauti su brangiau apmoku teisininku. Žinoma, negalima sakyti, kad mažesnę darbo patirtį turintis advokatas yra prastas teisininkas, tačiau bendraudami su šiuo specialistu, prisiimate didesnę riziką. Tiesa, jei konkretų teisininką rekomenduoja jūsų artimiausi draugai ar giminės, greičiausiai minėtasis advokatas yra vertas savo gero vardo.

Ieškodami patikimo specialisto, įvertinkite ir teisininko asmenines savybes. Savo darbą mylintys advokatai noriai atsakys į visus jūsų klausimus, pasiūlys kelias alternatyvas ir informuos apie nagrinėjamos bylos procesą bei galimą baigtį. Iš tiesų, ieškodami profesionalo, neturėtumėte būti itin kuklūs, t. y. klauskite visko, kas jums yra įdomu. Pasidomėkite atsiskaitymo sistema. Praktinė patirtis rodo, kad pokalbiai apie pinigus atskleidžia specialisto elgseną. Tiesa, nepamirškite, kad tos pačios kokybės paslaugos gali būti įkainojamos skirtingais įkainiais, atsižvelgiant į miestą, t. y. teisininko paslaugos sostinėje paprastai kainuoja kur kas brangiau nei mažesniuose miesteliuose teikiamos paslaugos.

Ieškodami visus jūsų lūkesčius atitinkančio teisininko, nepamirškite pasidomėti, kurioje teisės srityje jis turi sukaupęs didžiausią patirtį. Teisinių sričių yra gana daug: šeimos teisė, mokesčių teisė, darbo teisė, baudžiamoji teisė ir t. t. Deja, vienas advokatas negali būti visų sričių specialistas, t. y. dažniausiai advokatai dirba tik su viena ar keliomis teisės sritimis. Nepamirškite pasidomėti specialisto nagrinėtomis bylomis ir jų rezultatais.

Advokato paieška paprastai atliekama naudojantis internetu. Skaitmeninė erdvė yra puiki galimybė, leidžianti palyginti kelis specialistus ir pasidomėti buvusių klientų atsiliepimais. Tiesa, aklai pasikliauti internetiniais komentarais neverta, daugelis jų gali būti rašomi dėl asmeninių problemų ar aršėjančių konkurencijos sąlygų. Neverta pasitikėti ir itin skambiais reklaminiais šūkiais, nepamirškite – profesionalaus specialisto paslaugos kalba pačios už save.

Notarai Vilniuje

notarai VilniujeSenovėje notarais vadindavo raštininkus, sekretorius, archyvarus ir kitus žmones, dirbusius su žodžiais. Jie dažniausiai sutrumpintai, tik jiems žinomais simboliais užrašydavo tekstą, kurį po to galėdavo iššifruoti. Lotyniškas terminas notarius reiškia greitai rašantis, rašytojas. Vėliau iš šios profesijos radosi profesionalūs stenografai. Taigi, tai, kas seniau buvo vadinama notarius, tikrai nebuvo šiandieninio notaro pirmtakai. Pastarieji kaip profesija atsirado gerokai vėliau, nes net didžiojoje teisinėje valstybėje, antikinėje Romoje, ilgai vyravo žodinė teisinių veiksmų atlikimo tradicija, todėl dabartinių notarų veiklos neprireikė.

Tarpukario Lietuvoje notarų tvarkomas knygas bei bylas galėjo tikrinti vienas iš apygardos ar apylinkės teismo narių, kuriam tai pavesdavo šio teismo pirmininkas. Notaras galėjo tvirtinti sandorius, daryti išrašus bei nuorašus, liudyti įvairius pateikiamus aktus, protestuoti vekselius bei čekius, tvirtinti parašų tikrumą, dokumentų pateikimo laiką, faktą, jog asmuo yra gyvas ir pan. Notariškai patvirtintas dokumentas turėjo ypatingą galią kitų teismui pateikiamų įrodymų atžvilgiu – liudytojų parodymai jo negalėjo buvo paneigti. Notarų skaičių nustatydavo Teisingumo ministerija, pritarus Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms. 1939 m. dirbo tik du notarai Vilniuje, o iš viso Lietuvoje – jau 65.

Šiandien notaras tvarko dokumentus, juos saugo, atliekantis specialius teisinius veiksmus, išduoda įvairius įgaliojimus, užtikrina sandorių ir dokumentų teisėtumą. Jie taip pat teisiškai tvirtina fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teises ir kitus teisinius faktus ir saugo teisėtus asmenų ir valstybės interesus. Notarai savo įgaliojimus vykdo neatsižvelgdami į valdžios ar valstybinių institucijų įtaką, todėl jie paklūsta tik įstatymams, t. y. jie mūsų šalyje yra atsakingi pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant notarinius veiksmus, už kuriuos taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, notaras atsako kaip valstybės pareigūnas. Nusižengimo atveju Teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Notariato įstatymo, Teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Notarų garbė kodekso pažeidimus. Lietuvoje veikia 230 notarų biurų, kuriuose dirba 268 notarai, randama net 45 notarai Vilniuje, kiek mažiau kituose didžiuosiuose miestuose. Notarai Vilniuje ir kituose miestuose vienijasi į Notarų rūmus – savo savivaldos organą.

Notarų rūmai koordinuoja notarų veiklą, rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu, gina ir atstovauja notarų interesams valstybinės valdžios ir valdymo institucijose, kontroliuoja, kad notarai sąžiningai atliktų pareigas. Notarų rūmai dirba vadovaudamiesi Notarų rūmų statutu.  Vadovaujantieji ir tvarkomieji organai čia yra Notarų rūmų susirinkimas, kuris yra šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus ir laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė Notarų rūmų narių;  Notarų rūmų prezidiumas, kuri yra prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas, sudaromas iš aštuonių narių, kuriuos skiria Notarų rūmų susirinkimas trejiems metams;  Notarų rūmų prezidentas, vadovaujantis rūmams, ir viceprezidentas.

1994 m. vasario 11 d. Lietuvos notariatas buvo priimtas į Tarptautinę notariato sąjungą (UINL), kuri vienija nacionalines notarų profesines asociacijas. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos notariatas įstojo į Europos Sąjungos notariatų tarybą (CNUE), kuri yra pelno nesiekianti asociacija, įkurta 1993 m., Europos Sąjungos institucijose atstovaujanti Europos notarams. Teikdama įvairius pasiūlymus CNUE skatina laisvą autentiškų aktų judėjimą Europoje, užtikrinant piliečių ir įmonių teisinę apsaugą ir kuria vieningą Europos notariatų tinklą.  Nuo 2001 m. Europos Sąjungos notariatų taryba kuria vieningą testamentų registrą, rengia tarptautines sutartis bei informuoja visuomenę apie Europos teisę.